abieščikas

×abiẽščikas (rus. oбъeздчик) sm. (1) psn. 1. Lš girininkas: Girios vagiui abiẽščikas baisesnis už žvėrį PnmA. 2. Klvr pasienio sargybinis: Abiẽščikai užklupo jau iš Naumiesčio išvažiavus Lkš.